Pagrindiniai nerimo sutrikimai:
Nerimo sutrikimai gali pasireikšti įvairiomis formomis – nuo nuolatinio nerimavimo iki panikos priepuolių, socialinių baimių ar įkyrių minčių. Šiame įraše trumpai pristatomi pagrindiniai nerimo sutrikimų tipai ir jų būdingi požymiai.
Generalizuotas nerimo sutrikimas. Ilgą laiką jaučiamas nerimas dėl daugelio kasdieninių dalykų (darbo, santykių, finansų, vaikų ateities, globalinių problemų ir kt). Kyla mintys: „O kas jeigu...“. Nerimas lengvai „plaukiojantis“, be akivaizdžios priežasties. Jam būdinga raumenų įtampa, sunkiai stabdomas, greitas nuovargis.
Panikos sutrikimas. Sutrikimui būdingi netikėti, pasikartojantys stiprūs nerimo priepuoliai, nesusiję su specifinėmis aplinkybėmis. Panikos priepuolio metu gali kilti mintys, kad įvyko infarktas, insultas, asmuo miršta, praranda kontrolę. Pavieniai panikos priepuoliai savaime nereiškia panikos sutrikimo. Panikos sutrikimui diagnozuoti šalia panikos priepuolių istorijos būdingi vienas arba abu kriterijai: 1) nerimavimas, kad priepuoliai ištiks vėl ir/ar 2) vengimas vietų ar aplinkybių, kur panikos priepuoliai gali kilti.
Obsesinis kompulsinis sutrikimas. Sutrikimui būdingos įkyrios mintys (obsesijos) ir/ar pasikartojantis elgesys (kompulsijos). Gali būti įvairių obsesijų temų (baimė užsikrėsti mikrobais, grėsmė dėl artimųjų sveikatos ar būsto saugumo, baimė, kad asmuo pasielgs ar pasielgė netinkamai (kažką netyčia nuskriaudė, partrenkė mašina, pasakė ar pagalvojo priešingai asmens moralei). Obsesijos sukelia stiprų nerimą. Nerimui neutralizuoti asmuo atlieka kompulsyvius veiksmus (daugkartinis rankų plovimas, durų, čiaupų, buitinių prietaisų, kelio tikrinimas, tam tikrų žodžių kartojimas ir kt).
Socialinio nerimo sutrikimas. Labai stipri baimė būti stebimam ir neigiamai įvertinamam socialinėse situacijose (susipažįstant su naujais žmonėmis, apsipirkinėjant parduotuvėse, valgant kavinėse, sakant kalbą ir pan.). Baimė, kad kiti žmonės pamatys nerimo simptomus ir neigiamai įvertins (palaikys nerimastingu, keistu, silpnu, kvailu ir tuomet atstums, įžeis ir pan). Dažnai asmuo tokių socialinių situacijų pradeda vengti arba jų metu išgyvena stiprų distresą.
Specifinės fobijos. Specifinių fobijų rūšys: gyvūnų fobijos (šunų, vorų, vabzdžių); situacijų fobijos (pvz.: klaustrofobija); fobijos, susijusios su natūralia aplinka; kraujo – injekcijų fobija; kitos fobijos (garsų ir pan.). Specifinių fobijų požymiai: 1) Asmuo jaučia intensyvią baimę susidūręs su stimulais ar laukdamas jų pasirodymo; 2) Veikiant stimulams pasireiškia nerimas (kuris gali tapti panikos ataka); 3) Asmuo vengia stimulų arba juos toleruoja patirdamas diskomfortą. Baimė traktuojama kaip fobija jei trukdo žmogui užsiimti įprasta veikla, kelia daug streso kasdieniniame gyvenime.