Apie nerimą

Kiekvienas iš mūsų daugiau ar mažiau nerimaujame. Deja, visiškai išvengti nerimo ar baimės neįmanoma. Nors nerimas yra nemaloni būsena, jis gali būti naudingas ir net būtinas. Galima sakyti, kad būtent dėl nerimo šiandien esame gyvi, nes evoliuciškai išliko tie žmonės, kurie greičiau pastebėdavo grėsmę ir saugodavosi (pvz., už krūmo slypinčio kardadančio tigro). Nerimas gali padėti ne tik išlikti, bet ir motyvuoti imtis svarbių veiksmų, pavyzdžiui, nerimas prieš egzaminą skatina tam egzaminui pasiruošti. Tačiau nerimas tampa žalingas, kai jis pernelyg stiprus ir trukdo kasdieniame gyvenime.

Mūsų nerimą palaiko dvi sąlygos:

1. tikėjimas, kad nerimą kelianti situacija turės katastrofiškas pasekmes;

2. tikėjimas, kad su tomis pasekmėmis nesugebėsime susitvarkyti ir/ar kad kiti žmonės mums nepadės.

Jei bent vienos iš šių sąlygų nėra, nerimas arba visai nekyla, arba yra nedidelis ir adaptyvus. Pavyzdžiui, jei galvoju, kad kalbėdamas auditorijai galiu šiek tiek nusikalbėti, bet tai nieko baisaus, nes daug kas nepastebės ar nevertins labai kritiškai, - nerimas bus mažesnis. Taip pat galiu manyti, kad net ir suklydęs pajuokausiu ar kitaip išsisuksiu iš situacijos. Priešingai, jei galvosiu, kad nusikalbėsiu ir visi į mane žiūrės, juoksis ir aš nežinosiu, ką daryti, - nerimo lygis greičiausiai bus labai aukštas.

Ką galime daryti, jei nerimas yra didelis ir norime jį suvaldyti?

Pirmiausia svarbu atpažinti bei įvardinti savo nerimą. Vien tik įsisąmoninimas „aš nerimauju“ jau gali sumažinti įtampą. Tuomet galime paklausti savęs: Ko aš bijau? Dėl ko nerimauju? Kas blogiausio gali nutikti? Kokia tikimybė, kad tai nutiks? Jei nutiktų blogiausia, kaip galėčiau su tuo susitvarkyti? Kas geriausia gali nutikti? Kas tikėtina labiausiai? Ar galiu šį jausmą ištoleruoti? Jei ne, ką galėčiau padaryti, kad nerimas sumažėtų?

Taip pat naudinga atskirti, ar nerimą kelianti situacija yra reali grėsmė, paremta faktais, ar hipotetinė.

· Jei situacija reali (pvz., netekau darbo ir neturiu santaupų), svarbu galvoti, kaip ją išspręsti: nusistatyti tikslus, suplanuoti žingsnius, ieškoti pajamų šaltinių.

· Jei situacija reali, bet šiuo metu jos kontroliuoti negaliu, verta nukreipti dėmesį nuo nerimo į kitas veiklas (malonius užsiėmimus, fizinį aktyvumą, kontrastinį dušą, kvapų terapiją, pokalbį su draugu ir pan.).

· Jei situacija hipotetinė, t. y. mažai tikėtina (pvz., baimė, kad karas iš gretimos šalies persikels pas mus), tuomet taip pat naudinga nukreipti dėmesį nuo nerimą keliančių minčių.

Kognityvinė elgesio terapija siūlo dar daugiau metodų, padedančių tvarkytis su perdėtu ar nenaudingu nerimu.